- duosnus
- duosnùs, -ì adj. (4) K, Jrb; R kuris gausiai ar noromis duoda, dosnus: Nei šykštus, nei turtingas, nei duosnus, nei garsingas Mc. Jeigu yra kas sode, tuojau išneša ir duoda – toki duõsnūs žmonės Vv. Herodas ... buvo duosnus DP32. Tu drąsi ir duosni meilėje rš. | Žmonių valia privertė pačią gamtą būti duosnesne sp.
duosnù n. K. duosniaĩ adv. KI464: Duosniai apdovenotas S.Dauk. Jis visus duosniai šelpė ir sulaukė senatvėje visų pagarbos LTR(Ant). | Pietų saulė duosniai bėrė kaitrius spindulius sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.